Memories

Vakar kalbėjau su tėčiu. Ilgai. Jis papasakojo savo gyvenimo istoriją. Galiu pasakyti, kad didžiuojuosi savimi, nes išklausiau ir bandžiau suprasti. Aš supratau kodėl ir kaip jis jautėsi mamos atžvilgiu. Noriu, kad jis būtų laimingas, bet nesuprantu kodėl tai turėtų būti su Ja? Nebuvau pasiruošusi sužinoti apie Ją. Žinojau, kad gal būt ir yra tokia. Juk sesuo buvo aptikusi žinutes, rodė man, bet tada atsisakiau tikėti. Dabar jis pats pasakė ir man norėjosi suklykti, spirti ir apsakyti 'NE. Tu esi mano tėtis.' kažkodėl manęs nejaudina, kad jis nemyli mamos, nenori būti su ja, nes jo istorija man paaiškino viską. Jo meilė kitai moteriai man net neprimena išdavystės mamai. Tai išdavystė MAN. AŠ jaučiuosi apgauta. Kažkodėl man atgrasu tai, jog Ji susijusi su manimi. Jo gyvenimo moterys kažkaip susijusios su manimi. Pirmoji davė vardą - Inga, bet ji nebuvo tėčiui tokia svarbi moteris. Man gimus, jis pasakė, kad buvau begalo panaši į antrąją jo moterį, o po kelių metų panašumas dingo, todėl ir tai manęs nekabina. Na, kad trečia moteris mano mama ir taip aišku, todėl automatiškai jos nekliudau, bet ASTA??? Nežinau. tai, kad jos gimtadienis lygiai tą pačią dieną kaip mano, mane erzina. Noriu pasikeisti gimimo datą, noriu, kad ji dingtų iš šio pasaulio, noriu, kad tėtis jos nebemylėtų. Nežinau. Mane gal ir ne taip skaudintų ir nekliūdytų ji, jei ne jos vaikai, kurie dabar myli mano tėtį taip pat stipriai kaip ir aš. NE. Nenoriu. Jis MANO tėtis. Neduosiu niekam. Juk mes taip vienas kitą suprantame. Jis mane visada suprasdavo, jis su manimi kalbėdavo, jis mano geriausias draugas ir man labai svarbus yra. Jis dažnai juokauja ir vienas iš jo pokštų "Kam aš tave gimdžiau? Kad indus plautum' ar panašiai. Vakar suvokiau, kad Jis mane gimdė. Mūsų sielos persipynė. Jis pažiūrėjęs į mano akis supranta ką noriu pasakyti, ką jaučiu. Niekada neturėjau tokio draugo šalia, kuris galėtų ŠITAIP mane suprasti. Ir tas faktas, kad tos kitos moters vaikai kelis metus tėtį matė daugiau nei aš, skaudina. Tada neišlaikiusi pradėja ašaroti, bet pasitelkiau aktorinius gebijums ir apgavau tėtį, nors vargu ar jis užkibo.... Noriu kaip koks vilkas suplėšyti tas sijas, kurios sujungia jį su TA šeima, bet mane stabdo žinojimas to, kokia ji jam svarbi. Žinau, kad jei liepčiau rinktis jis pasirinktų mane ir sesę, bet būtų nelaimingas.
Aš nežinau...